aš manau, kad
praeis laikas ir mes
vienas pas kitą
tyliai sugrįšim
it bruknės lapeliai
pamiršę, kad jie
arbatoje
it šlapios kregždės
sukritusios į lietvamzdį

tau kreivas mėnulis
pro įskilusį stiklą
man nimfa pamiršusi
visus rašytinius šaltinius

tikrai manau, kad praeis
laikas ir kava tyliai pabėgs
nuo kofeino
tyliai nusirengs savo abitą
it vienuolė juodumą

ir aš būsiu rifas
o tu karšta žvaigždė užsigesinusi
į plėšrūnišką mano krūtinę