Santrauka:
Keliaujant kalnais...
******
Sutemo vėjai ilgesy,
Ir debesys paliovė dūkę--
Iš kur ta properša šviesi?
Dangaus skeveldra...Džiaugsmo šukę
Padovanojai taip staiga--
Kalnų baltųjų atminimą,
O geismo deganti banga
Jau vyšnių sodais bristi ima--
Toj žiedlapių baltoj ugny
Girdžiu dainos prisikėlimą--
Tai skardžių vėjai kruvini
Kalnų tyrųjų himnui gimę--
Vis kylame aukštyn pro juos--
Vos paukščių paliečiam legendą--
Kalnų viršūnės uždainuos...
O šerkšno žiedlapiai jau krenta--
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-05 07:35:01
Nuostabiai nutapyta didingųjų kalnų grožio galia, kelianti sielą džiaugsmui...
Kerinti "Žiedlapių balta ugnis".
Labai graži džiugesio akimirka.
Ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-04 23:20:19
Džiugus , šviesus.
Su baltomis akimirkomis .
Ir vyšniom žydinčiais sodais. :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-04 22:56:45
veža iki čia > Girdžiu dainos prisikėlimą--; tikrai veža aukštyn;
O toliau leidimąsis Žemėn; trauka žemės veikia o iki tos vietos veža gerai; Toliau žodžiai bet trauka Žemės, himnū giedojimas, jau kitas;
Visas gražus, bet bet iki tos vietos nepriekaištingai. ( mano nuomone, nesakau kad tai tereoma galiojanti absoliučiai žemėje, kaip 2x2=4) tik nuomonė. Iki tos vietos sužavėta, buvo labai gera. ačiū.