Nepabusk dar miegok,
kol svajonės blaškos kaip vėjas.
Pagiringas ruduo ieško vilties,
apsiblausiusioj sielos tankmėj.
Juodas mėnulis plazdena,
Tarsi žvakės liepsna danguje.
Ir beprasmė vienatvė nuskęsta,
Mėlynam jūros dugne.
ten nėra dugno, tam mėlynam, o apskritai jis juodas, tačiau kol dugnas yra, o jis mėlynas ruduo pagiringas, kai bus taiklus ir aiškus, tada ir dugno nebus ir juodas - kai nubus;
be priekaištų. Mėlynam liuks. mėlynajam ne, būtų saldu, bet ne erdvu.
:)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-04 23:10:18
...Elegiškas...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-04 22:36:54
ten nėra dugno, tam mėlynam, o apskritai jis juodas, tačiau kol dugnas yra, o jis mėlynas ruduo pagiringas, kai bus taiklus ir aiškus, tada ir dugno nebus ir juodas - kai nubus;
be priekaištų. Mėlynam liuks. mėlynajam ne, būtų saldu, bet ne erdvu.
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-04 22:32:41
Kodėl tas ruduo pagiringas???
Juk šiemet lietaus nestinga...
Melancholiškas iš tiesų, ech kad tos svajonės nesiblaškytų kaip vėjas :)