Santrauka:
kas vakara to meldžiu
Aplankysiu pasiklydusius dievus,
Maldausiu anestezijos metus.
Sumojus burtininko lazdele,
Nusiskandinsiu Letargo miege.
Dovanota amnezijos galia,
Pagimdys vaikiškumą širdyje.
Ir išvysi kasnakt mane sapne,
O man tai tik realybė nauja.
Globosiu tave, miglos paslėpta,
Kai neberasi kelio savyje.
Nebeegzistuojančiame laike,
Tik apipinsiu meile nemaria...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-28 14:38:28
Pirmas posmas įdomus. Kiti suamnezėję jau.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-03 20:22:31
lengvas greitas prabudimas - daug geriau :)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-03 02:00:25
Ne Latargo, bet letargo. Pataisiau klaidą.