APIE SUMANYMĄ

Šią neeilinę istoriją galvojau rašyti 1994 ir tas sumanymas pagaliau buvo pradėtas įgyvendinti. Tai padaryti paskatino įvykiai, kuriuos mačiau arba iš dalies stebėjau, dėl to, kad susikaupė kuklūs faktai ir argumentai, kurie, manyčiau, verti susisteminimo, ir atskiros publikacijos. Esu įsitikinęs, kad šitokia istoriografija yra reikalinga, galgi ir skaitytojai šio bei to rastų įdomaus ir negirdėto, nes pastaruoju metu Lietuvoje tik Gediminas Beresnevičius ir Gediminas Kulikauskas (apie juos bus rašoma kitose dalyse) pamėgino surinkti ir chronologizuoti fendomo (fantastikos mėgėjų visuma vadinama anglišku žodžiu fandom) istorijos pabiras (dėkui jiems už tai). Tačiau G.Beresnevičius tai padarė pirmas. O dabartinis mano pamėginimas rašyti ir susisteminti įvykius buvo sietinas su mano siekiais Žemaitijoje suburti pajėgų fantastų klubą apie kurį ir kitas regiono organizacijas, kuriuose buvo propaguojama fantastika, jau esama pakankamai daug žinių. Todėl ne atsitiktinai nutariau pradėti rašyti apie Žemaitiją, kurioje gimęs ir augęs atradau tą nuostabų dalyką - fantastiką. Ir tai įvyko nelaiminguose Telšiuose, kur kadaise tikėjausi sukurti Žemaitijos fantastų Meką ir ne kartą keikiau likimą, pavadindamas visą Žemaitiją Vakarų Lietuvos dykuma arba Didžiąja Vakuumo zona... Šito sumanymo labai nesureikšminu ir neišaukštinu, tačiau nuėjus tokį kelią nuo pradžių, vis dėlto manau yra svarbu pasidalinti prisiminimais, įspūdžiais ir žiniomis.

PRATARMĖ

Prieš pradedant dėstyti šią pakankamai detaliai parengtą istoriją, visų pirma svarbu apibrėžti nagrinėjamos geografinės teritorijos ribas. Žemaitijos fantastikos judėjimo visuma yra sudėtinė Lietuvos fendomo dalis, tačiau, minėjau, kad pasirinkau iš pradžių panagrinėti tik vieno regiono, šiuo atveju Žemaitijos, fantastikos ir fendomo kilmės, veikios ir plėtros istoriją. Manyčiau, kad dabartinę Žemaitiją sudaro Telšių, Plungės, Kretingos, Mažeikių, Skuodo, Šilalės, Tauragės, Akmenės rajonai, maža dalis Kelmės, Šiaulių, Raseinių ir Jurbarko rajonų. Prie Žemaitijos teoriškai galima \"prijungti\" Klaipėdos ir Šilutės rajonus, nors pastarieji priskirtini Mažosios Lietuvos kraštui. Šis teritorinis suskirstymas šiek tiek susijęs ir su etnografinėmis regiono ribomis. Be abejo, esama ir kitų įvairių mokslininkų nustatytų sienų. Bet spręsdamas ribų problemą ilgai nedvejojau, todėl šioje istorijoje bus apsiribojama tik šiuo, jau anksčiau minėtu teritoriniu skirstymu, nors jis ir būtų kritikuotinas.

1. ŽEMAITIJA BE KLUBŲ

Nebyli fantastikos plėtotė Žemaitijoje, neabejotina, prasidėjo dar tuo metu, kai Lietuvoje buvo išversti pirmieji Žiulio Verno kūrinių fragmentai, pačioje 20 amžiaus pradžioje, prieš Pirmąjį pasaulinį karą, ir tuomet, kai žmonės perskaitė pirmas į kraštą atklydusias fantastines knygas. Galimas dalykas, kad buvo skaitytojų, kurie nuolat sekė spaudą ir leidinių puslapiuose rasdavo neįprastų satyrinių, pusiau fantastinių kūrinių. Tais laikais pasirodė pirmieji lietuvių autorių simbolistiniai kūriniai. Kas gi nėra skaitęs arba bent girdėjęs J.Biliūno \"Laimės žiburio\", kuriame esama fantastikos užuominų? Pagaliau juk jau tais laikais būta literatūrinių pasakų, kurios, savo \"prigimtimi\" labai artimos fantastikai. Iš jų fantazijos sėmėsi daug nežinomųjų, tad galime teigti, kad pirmaisiais dvidešimto amžiaus dešimtmečiais jau būta fantastikos mėgėjų. Stichišką domėjimasi fantazijos vaisiais ir fantastika neabejotinai turėjo paskatinti Mato Mateikos. J.N.Višakio, Justino Piliponio, brolių Tomdykų ir Igno Šeiniaus knygos ir kūriniai, publikuoti spaudoje. Vien Igno Šeiniaus ir Justino Piliponio romanai įrodo, kad smetoninėje Lietuvoje fantastinė literatūra buvo mėgiama, jog ir vietiniai rašytojai - fantastai galėjo išleisti savo kūrinius, viliantis, kad jos bus išpirktos ir skaitomos... Vėliau Žemaitijoje gimė žymūs fantastikos kūrėjai: Vytautas Norbutas (kilo iš Rietavo krašto), Banguolis Balaševičius (gimė Alsėdžiuose, Plungės raj.), Kazimieras Paulauskas ir Vladas Minius, kurių gimtinė yra Tauragė. Be šių, pačių žymiausių rašytojų fantastų galima paminėti Vytautą Mikailionį, Evaldą Jankauską (pastarasis kilo iš Klaipėdos), Plungėje gyvenusį, praėjusiais metais į anapus išėjusį, buvusį Plungės fantastų klubo \"Astika\" narį, žurnalistą Stasį Navickį (nemaišyti su bendrapavardžiu poetu), kuris daugumai fantastų yra iš viso nežinomas bei daugelį kitų fantastinių kūrinių autorių. Telšiai gali pasigirti, kad čia gimė ir dešimtį metų pragyveno aktyviausias Lietuvoje fantastikos propaguotojas, lietuviškojo fendomo pradininkas, atrodo, niekad nepavargstantis Gediminas Beresnevičius. Iš Kegų (Telšių rąj.) kilo \"Fenikso\" veikloje dalyvavęs, prie pirmųjų \"Lituaniconų\" organizavimo prisidėjęs Vytautas Spulys. Sugrįžę į laiko glūdumas, pastebėsime, iš Žemaitijos buvo ir Kazimieras Simonavičius, kuris apie 1650m. parašė žymųjį veikalą \"Didysis artilerijos menas\" iš dalies neapsiėjo ir be fantazijos, kuri prabėgus šimtmečiams tapo realybe. Visi kuo puikiausiai žinome, kad Vytautas Norbutas mums paliko bene vertingiausias lietuvių kalba rašytas knygas \"Nemirtingumo lygtis\" (1970 m.), \"Skorpiono ženklas\" (1972 m.) ir \"Samariečiai\" (1991 m.). Jo apsakymai spausdinti Prancūzijoje leidžiamame žurnale \"Antares\". Šiame leidinyje pasirodė ir kitų lietuvių autorių apsakymų. Išvada - iš Žemaitijos kilusių rašytojų fantastų kūryba deramai savo laiku reprezentavo Lietuvą. Iš Alsėdžių kilęs Banguolis Balaševičius išleido \"Agentą ir robotą\" (1973 m.), \"Nežemiškas istorijas\" (1979 m.), \"Mes - ne robotai\"(1983 m.) ir \"Už laiko upės\" (1986 m.), jo kūriniai versti ir į rusų kalbą, spausdinti įvairiuose fantastikos rinkiniuose. Neabejotina, kad šių kūrinių rinkiniai ne vienam įdiegė nepaprastą mintį: o kodėl ir aš negalėčiau to padaryti arba bent aktyviai domėtis, gilintis į Tai, ką jie daro? O gal yra daugiau tokių žmonių, kurie panašiai galvoja kaip ir aš? Reikėtų pamėginti juos susirasti... Ne prastesnis ir Kazimiero Paulausko kūrybinis kraitis. \"Dorado\" (1971 m.), \"Argonautų laivą\" (1979m.), \"Saulės sūnų\" (1983 m.), \"Deimo efektą\" (1986 ai.) ir \"Laukesos aitvarą\", išleistą jau nepriklausomos Lietuvos laikais. Ne vienas tarybiniais laikais gyvenęs amžininkas ir dabar vertina šias knygas pakankamai teigiamai. Negalime nepaminėti Vlado Miniaus parašytą dvejų fantastinių apsakymų rinkinių \"Į žvaigždes pasirengę\" (1964 m.) ir \"Tamsi šviesa\" (1982 m.). Kai kurie autoriaus kūriniai, manyčiau, išlaikė laiko bandymus, nors, žinoma ši kūryba neprilygsta V.Norbuto palikimui. Mane asmeniškai paveikė šių ir kitų fantastų kūriniai. Su jomis ir prasidėjo rimtesnis domėjimasis fantastika. Būtina pastebėti ir tai, kad pasirodė taip pat kitų šalių autorių fantastinių knygų, \"Zenito\" serijoje, pavienės knygos \"Drąsiųjų keliuose\" ir kūriniai, neprijungti prie kurios nors leidinių serijos. Šios knygos įtakojo daugelio pradedančiųjų fantastų kūrybą ir veiklą. Tai neabejotinai turėjo paskatinti ir eilinius skaitytojus susidomėti šiuo įdomiu reiškiniu ir menu, vadinama fantastika. Taip palaipsniui susiformavo \"fantastų traukos centrai\" N.Akmenėje, Klaipėdoje, Viešvėnuose (Telšių raj.) ir kitose vietovėse. Susiburti į fantastikos mėgėjų organizacijas paskatino natūralus poreikis pasidalinti turima literatūra, fantastinės kūrybos žiupsneliais, aptarti matytus filmus, padiskutuoti apie perskaitytas knygas. Todėl ne nuostabu, kad pirmosios mėgėjus vienijančios organizacijos kūrėsi natūraliai, dėka vidinių poreikių. Puikiausias šitokios evoliucijos padarinys - 1979 m. spalio antrą Vilniuje įkurtas fantastų klubas, vėliau pavadintas \"Dorado\" vardu. Jį su bendraminčiais įkūrė Gediminas Beresnevičius. Nemenka dalimi šis klubas įtakojo kitų fantastikos mėgėjų organizacijų kūrimąsi arba tolimesnį funkcionavimą visoje likusioje Lietuvoje. Žemaitija taipogi neliko nuošalyje -organizacijos kūrėsi daugmaž \"Dorado\" pavyzdžiu, nors, jei kalbėtume apie kai kuriuos fenų (mėgėjų) sambūrius, galima pastebėti, kad ŽFK \"Fajetų\" ir \"Fantazuojančių vaikų lygos\" struktūra buvo kitokia, skyrėsi nuo tradicinio klubo. Apie tuos minėtų organizacijų skirtumus bei panašumus ir, žinoma, istoriją papasakosiu sekančiuose skyriuose.

Bus dar