Viskas aplink mane – tai vienas didelis Narko sapnas. Narko iš didžiosios N... Pamestas, sujauktas pasaulis, kuriame yra Jis, Ji ir dar visa krūva kitų Jų... Tik Tu yra toks vienas. Tik tas vienintelis Tu gali mane ištraukti į gėdingą ir liūdną realybę, prieš kurią mano isteriškas Narko pasaulis nublanksta...

Pastelinės juodos spalvos įsimylėjimas tam nepriekaištingam Tu – kaip vaisiniai ledai žiemą. Netirpsta, netikra.

Narko pasaulyje dabar žiemos rytas su pirmąja pavasarine perkūnija. O aš ir Tu bandom pasislėpti po sniegu ir pernykščiais lapais. Tu laikai delnus mano plaukuose.

Sapne – pasaulyje nuo keturioliktų metų vyksta karas. Jos ir Jie kariauja dėl plikos žemės odos lopinėlio. Aš ir tu – patrankų mėsa, kurią aplenkia šviesa ir bombos.

Įsivaizduoji – šiandien snigo gėlėmis! Ir per sniegą Mirtis atėjo apsigaubusi balta paklode, išmarginta žaliomis dėmėmis. Narko pasaulyje tik kraujas yra žalias.

Narko pasaulyje mieste prie jūros per sausrą lyja... Aplink tik vanduo ir H2O, o Tu bandai sustingusios jūros atspindy pamatyti mane arba išsvajotą Ją.

Šilta pavasario naktis. Narko pasaulis sumažėja ir telpa į mano balkoną. Susibraižai pėdas. Tu išėjai pabraidyti per pirmą šiais metais ant asfalto iškritusia rasą.

Grįžulo Ratai nusileido ant lubų, išklijuotų rausvais saldainių popierėliais... Mieste ir taip mažai žvaigždžių. Laukuose tarp aguonų Tu man parodytum Šiaurės pašvaistę...