Santrauka:
Apie tai kas yra kas ir Aukščiausiojo malonė čia visai niekuo dėta...
Suleidusi giliai į atmintį šaknis
Glūdi auksinė liaudies išmintis:
Savais dirvonais savą arklą traukiam,
Ir vis Aukščiausiojo malonės laukiam.
Nors ir prie žagrės palinkę, bet išmintingai senoliai dūmojo:
Didis žmogus ištiesia ranką, o mažas – pakiša koją...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-16 16:18:19
Gerai, kad nemažai tie senoliai mums paliko, o tai reikėtų dabar patiems arklą traukti:)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-05 08:40:24
geras. uj geras.... ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-31 20:57:02
:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-08-31 20:42:27
protingi tie senoliai buvo, kai pagalvoji...
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-08-31 20:17:38
Liaudies išmintis eilėrašty pasislėpti galėtų, per daug atvira, tiesmukos didaktikos per daug.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-31 15:57:13
Teisingas pastebėjimas :D
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-31 12:24:33
...labai gražiai ir teisingai...puiku...
Vartotojas (-a): sniega
Sukurta: 2007-08-31 10:40:05
Teisingas moralas. Kiekvienam reikia jį išmokti ir nuolat sau priminti.