Santrauka:
Sveikinu kolegas...ak ak.
Jis atėjo –
Rugsėjis.
Juk girdi
bežingsniuojant senokai.
Ar mąstai,
koks jis bus,
Kai pažvelgs į akis
nedrąsieji naujokai
ir neklausęs užplūs
to rudens žavesys?
Jis ateina
kaip visad –
vaikų jauduliais
pasipuošęs,
nuvalyta lenta
ir skambučio laukimo garsais.
Nužingsniuoja į klasę,
vaikų prialsuotą,
bei atsiverčia lapą,
prakvipęs aitriais sakiniais.
Jis sugrįžta išėjęs
toks artimas ir pasitempęs –
mūsų Krikštas
Laukimas,
gaivališka Nerimastis.
Tarp gėlių pasitinkam
Spėliodami, kas mums bus lemta –
tiktai vieną žinodami,
kad jis išėjęs
Sugrįš.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): malaja
Sukurta: 2007-09-01 18:15:07
pakiliai taip...
kadangi man Rugsėjis yra kasdienybės pradžia, tokių pakilumų stengiuosi neleisti sau: kad paskui netektų žemai tūpti.
Tačiau apskritai.. žinoma, taip, jaudina/jaudintų/jaudino. Juk metus pagal rugsėjį ne vienas skaičiuojam...
Tad sėkmės ir tvirtumo.:)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-08-31 07:55:53
Su rugsėjo 1 ;)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-31 01:06:10
Geras kūrinys mokykline - rugsėjiška tema. Man pasirodė artimas, nes ir pačiam tenka būti rugsėjo 1 renginiuose
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-30 22:56:44
Oi, kaip gražu, iš karto prisijaučiau sau kaip dedikaciją, ačiū Tau, Tu nuostabi, džiaugiuosi Tave pažindama. :)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-30 22:50:08
Taikliai ir jaudinančiai paparastai... Tik aš jo nelaukiu: gal todėl, kad iš kitos barikadų pusės žiūrau?
Man tai šūsnis popierių ir strateginių planų -
Kurie jau "stogą rauna",
nes juose tiek daug vilčių -
Deja, ne iš mano pusės, o iš kitų. :(