Stačiakampiai šviesos kilimai tįso
Ant sugniaužtų žolės kumščių,
Kvepia saldūnais gyslos
Šaltmėtinių rankų, kur ežerą drumsčia.

Žaliašvarkių orkestras smuikus dėkluos išslapstė,
Tik neteptos durys cypia pelėdos lizde,
Vyšnių lapai paausius pakasė
Čiobreliais kvepiančiam vakaro vėjui.

Jurginai, prisikasę pasakų,
Krypuoja protingom galvutėm,
Žiba dantys patvoriuos išsislapsčiusių kardelių –
Kels karą su musmirėm.

Vasaros padelkos, kaišytos žemuogėm,
Plevėsuoja pilnaties veiduos,
Kvepia ražienos vanilėm
Pienu nupjautuos rugiuos.