Santrauka:
Yra tik buvimas...
Vienam žmogui
Širdies tvinksniai karščiu pulsuojančiuose smilkiniuose neleidžia įkvėpti.
Kažkas blaškosi tarp realybės ir slėpiningų vizijų. Laukdamas neįmanomos būties.
Egzistuoja tik laukimas. Per žingsniais nematuojamų tolių erdvę.
Tviskančioje tyloje girdimas kiekvienas pasaulio krašte plakančios širdies dūžis.
Virpančiam delne neviltis blaškosi aidinčio ilgesio kliedesiais.
Yra tik buvimas. Sieloje. Mintyse. Regėjimuos. Sapnuose.
Nebylus prisilietimas sudūžta neskaičiuojamais lietaus lašais…
Vėtra
2005-08-29 10:22:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2008-01-09 15:58:48
ilgesingai
išpažintinis tekstas...
:
Sukurta: 2005-08-29 17:20:38
"Vienam žmogui" po pavadinimo atrodo keistai. Jo tikrai reikia? Apskritai nupieštas vaizdas – gilus :)
:
Sukurta: 2005-08-29 13:55:08
kaip tad perskaityti,o jei aš ne tas vienas?
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2005-08-29 11:10:16
Ačiū, Ramune, Jūs teisi, tačiau abstrakcijos man yra priimtinesnės ir kuriančios erdvę interpretacijai. Jausmas yra tiek sakralus reiškinys, kad baugu jį įsprausti į žodžių rėmus ir taip sukurti jam formą, spalvą ir kvapą. Negaliu nesutikti - neretai reikia ir konkretumo, bet viskam ateina savas laikas.