Rankomis savo kelią grindžiu
Purvo ir gėlių maišytą.
Kietakaktis stuobrys pasimaišo
Ir pasikeičia
Kryptis ir rodikliai į kitą pusę nusisuka.

Tikiu pažadais amžinybės
Kartu, kad nubusim visur...
Bet vieną prašvinkusį rytą tu
Su šliundra guli
Ir visas mano pasaulis per dieną sugriūva ten.

Tikroji kryptis jau rūke
Nebėra jau, nes pasislėpė.
Išdavus tikėjimą visų- viena kaip
Nudžiūvusi tulpė
Be lapų liūne paskęstu ir niekas jau nesikeis.