Santrauka:
Aš nepasiduosiu, vis tiek žaliai žaliuosiu...
Mintim skrendu į Pagulbį,
Širdis jaunyste nori degti,
Mažytėj posmų celėj
Jausmus išreiškėm dailiai.
Aš pasakysiu jums labai rimtai –
Gyvenimas čia nuostabus tikrai,
Jis griauna jaukia tylą,
Širdis širdin prabyla...
-----------------------------------
Paimkite mane į Pagulbį –
Širdis vėl ėmė degti,
Jaunystėj vėl klajosiu,
Žalioj žolėj žaliuosiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-29 13:44:12
Vaikiškumu dvelkiantis:)
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-29 12:32:32
Labai pakeliantis ūpą... įspūdžiu ir nuoširdumu :)
Gražiai.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-29 09:59:24
Žalioj Žolėj Fizrukė jau žaliuoja, -
Puikiausiai ispūdžius be dopingo eiliuoja.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-08-29 01:02:07
Prisijungiu ir aš, nors sau
keistai truputį atrodau
baltas lapas tarp lapų žolių,
lyg varna balta tarp žalių...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-28 23:44:47
Nuotaikingas, gyvas ir veržlus kūrinys. Pagulbyje susitinka žaliažoliečiai.
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-08-28 23:32:29
Kas ten taip tame Pagulbyje traukia, kad net eiles norisi dedikuoti? Gulbių ir pas mus gyvas galas. Kažin, ar katalikas labiau į dangų nori pakliūti, ar tūlas plunksnos brolis - į Pagulbį? Skaitant tokius eiliavimus, nejučia prisimeni sen. romėnų poeziją ir mąstai: varge, kiek netoli mes per 2000 metų tenukeliavom...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-28 23:15:19
Ir aš panašiai jaučiuosi... :)
tik skęstu darbuose...