Santrauka:
Sustingęs, permirkęs kūnas –
Virpančia siela viduje
Savo keistomis akimis stebi...
Išeik į lauką,
Panerk po lietaus debesim.
Dideli lašai ant tavo veido
Sudrėkins išdžiūvusias lūpas,
Laukiančias šlapių bučinių...
Ir aš nužengsiu iš dangaus,
Lyg lietus paliesiu žemę
Po tavo kojom.
Aplinkui dar bėgios
Pasiklydęs šaltas vėjas
Praėjusios šaltos žiemos.
Ieškantis,
Sustingęs, permirkęs kūnas –
Virpančia siela viduje
Savo keistomis akimis stebi...
Kai aš ateinu,
Stoja tyla...
Palydi mane su ašara,
Prisimena spindinčia šypsena...
Nuspalvina pasaulį
Nes...
...MYLI
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-08-28 22:06:59
"kai aš ateinu
stoja tyla..."
čia man gražu:)
:
Sukurta: 2005-08-28 21:45:58
Antras posmas – su nelygumais. Apskritai darbas sudėliotas iš fragmentų. Kiekvieną posmą reikia vertinti atskirai (taip patogiau žiūrėti :)
Pirmas posmas arčiausiai.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-08-28 12:35:50
Jei "Dideli lašai....." //sudrėkins išdžiuvusias lūpas", tai kam tie
ŠLAPI bučiniai? "Pasiklydęs ŠALTAS vėjas//Praėjusios ŠALTOS žiemos." Taisyčiau : "Aplinkui dar bėgios//Pasiklydęs praėjusios žiemos//Šaltas vėjas" Taisytina ir skyryba...
Įsimintiniausias ir žaviausias - paskutinis posmelis. Sėkmės meilėje ir kūryboje ;-)