Tu tik stovėk naktyje
Ir žiūrėk į paukščiukus.
Iš objektyvo sparnais
Aušra pražystančius.
Blykstėmis sukutena
Nakties tylią nuotrauką
Ir pasigirsta, kaip rytu
Nešini rasos vabaliukai
Prabėga kiekvienu lapeliu,
Kuris savo nedrąsiu žalumu
Sukutena dar naktimi juodus
Miegančios žemės padus.
Tokiu vos virpančiu garsu
Rytas dovanoja fotografijas,
Kurias vėlei atėjus vakarui
Dievas išsuka tylos patefonu
Niekam negirdima plokštele.