kaip vakar taip ir šiandien
gims neblaivios minutės,
joms mirus gims naujos
ir taip nuo pradžios...
šiandieną atsiųsiu tau žinutę
atleisk, kad ir šiandien tave pamiršau,
rytoj atsiminsiu pažadu tau...
bet tekstas tas pats pažadins
sudužusio telefono ekrane.
(dėl melo nesu kalta,
prie nusivylimų pripratinau tave...)
ir vėl užsimesiu aš nešulį seną
ant savo nuogų, nugarintų pečių.
vėjui papūtus, slapta išsiblaivysiu
nuo beprasmybės minučių ilgų...