Kai rašau tau laiškus į nemiegotų naktų apsunkusias blakstienas,
Kai tyliai nutupiu prie tavo lovos krašto
Ir sakau,
Kad tie sapnai, kurie blogi, tegu išeina –
Gyvenimas įgyja spalvą ir tikėjimą.
Tiktų į dienoraštinius įrašus, jei ne eilutė, kuri savitai suskambo: Kai tyliai nutupiu prie tavo lovos krašto. Tai man pasirodė įdomiau, originaliau, poetiškiau.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-11-24 22:02:00
šiltos mintys, patiko;]
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-09 17:32:03
paukšteli-drugeli;
sapnų saugotoja ir rūšiuotoja:
----kad man kas taip...
:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-26 21:00:23
...labai švelniai, jautriai ...tik pašnibždomis...beveik ne lūpomis, o širdimi apie meilę...labai poetiškai tikrai...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-26 20:48:59
Tiktų į dienoraštinius įrašus, jei ne eilutė, kuri savitai suskambo: Kai tyliai nutupiu prie tavo lovos krašto. Tai man pasirodė įdomiau, originaliau, poetiškiau.