Vakarei: būkim!

iš tolo pamatau
Pagulbio molinį tvartą
jis raudonas lyg liepos saulėlydis
kas ten užgimė šiąnakt ėdžiose
Angelės žirgą matau
žalioje pievoje
jis juodas tarsi naktis
sunkūs jo pavalkai
sidabro pasagos mėnesienoj
Stasios karves žalas regiu
didžiuliame slėnyje
pienas lyg jazminai žydi
jų didžiuliose tešmenyse
jų liūdnas akis matau
Pagulbio veide žaliam
Kazimiero kluoną klojimą klaimą
vieną trijuose asmenyse
jis toks didelis ir vienišas
atlapotom durim
lyg šienautų pievoj Maželis
baltais drobės marškiniais
ji prakaitas švarus lyg lietus
už sodo regiu skaistų beržyną
jo ilgisi Paulius Širvys
kursai danguose
matau liepą klėtį ir šulinį
regiu šv. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun
baltą koplyčią
ten maldaknygės kvepia alyvom
kadaise ten šviesiaplaukei
Pagulbio merginai Ramutei
pasirodė Marija nužengusi prie žaiginio
ten pagulbio žmonių ir paukščių
skaistykla šioje žemėje
pavasarį ten pirmiausiai užgieda
pilkas Pagulbio akmuo
vieversys