Aš Angelą siunčiu į žalią dangų,
Vietoj savęs - be ratų ir sparnų,
Tikiu tenai jis kelią ir save suras,
Neprisirūkęs ir neprisigėręs vyno.

Tikiu jisai tavy suras mane -
Padovanos puodelį ar kepurę
Linkiu sugrįžti atgalios gulbe,
Tik patikėjus-jog vėl gali skristi.

Manęs nepakvietė į nušienautą žolę,
Tie, kuriuos pasikviečiau į ekūrybą,
Tikiu, augina dar sparnus gulbiukai,
Apsiplunksnuos jie lyros plunksnom.

O gal manai, kad skristi negaliu,
Už tai kad raginau ir siūliau kurti.
Už tai, kad jus atsivedžiau čionai
ir ne visus eilėmis komentuodavau?

Gražiai atrodys gulbės nuotraukoje-
Lyg žolėje susikabinusios už rankų.
Žinau, Tau šito reikia, Angele,
O aš nusprendžiau - pasilikti baltu...