Santrauka:
Skiriu Angelui (nors juos turiu 5 - vienas iš jų yra čia Žalioje žolėje).
Skaitau...
Užsimerkiu...
Ir...
Prabyla Jausmai.
Ak, Angele, ką Tu padarei?
Naktis priešaky,
Juk aš vėl nebūty,
Jausmai nerimsta širdy...
Ak, Žmogau, kodėl Tu gyveni?
Diena - prasmėj,
Dorybė - jausmų gelmėj...
Ak, Dieve, kodėl?...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-08-26 16:08:00
Per daug to taškymosi jausmais.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-24 18:26:55
...labai gražus - lyg ištiesta balta gėlė Angelo skausmui...nedaug kas taip padaryt išdrįstų...
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-08-24 12:26:32
a nė šis, a nė tas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-24 10:47:12
Žodelis "kodėl..." klaustukais virsta -
kartais subyram lyg tas smėlis tarp pirštų...
Ir būna taip, kad netgi Angelai savęs netenka -
guodžia tik tai, kad tikras draugas visad išties ranką... :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-24 09:07:59
Jausmingas..Daugiau asmeniškas :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-24 08:39:22
Rimavimas vaikiškas - tai ir silpnina kūrinį:)
ir gal labai asmeniškas, todėl sunku komentuoti:)
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-08-24 02:34:17
eilutės "Ir...
Prabyla Jausmai." atsisakyčiau - viskas pernelyg tiesmuka. Eiliuotam kūriniui tai nėra pati geriausia išeitis. Pabaiga silpnoka, nors visuma -na, pakankamai sklandus kūrinys.