Nemigos naktys,
Pavargusios akys,
Stiklu apsitraukę drumzlini
Vyzdžiai.
Tu brauki sustėrusiais pirštais
Per atšalusį smėlį
Ir laiko tau tapo mažai.
Užgeso jau saulė
Ištuštėjo paplūdimiai.
Supranti,kad jau viską praradai.
Pradėk melstis rūstiesiems dievams
Prašyk vilties,
Kuri mirė seniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): smilgužė
Sukurta: 2007-08-30 11:28:17
ar paprastumas šiais modernumo ir t.t. laikais yra įda? Nesutiku su tuo. Todėl jūsų pasiūlymas ,Katythe ,ieškoti naujų vaizdų ar kažkokio įpatingo rimo man nepriimtinas. Visų pirma reiktų žvelgti į paprastumą.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-26 16:18:11
paplūdymiai --> paplūdimiai
paprastai surimuotas niekuo neypatingas eiliukas.
jei nori, kad būtų ypatingas - ieškok naujų vaizdų.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-22 14:19:33
Labai labai gražiai, ne stiklinėm akim ir ne šalta širdim, o ilgesio kupinom eilėm kalbate, Smilguze. :)
Tačiau pirmasis posmas man labiau labai.
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-22 13:45:48
Stiklinės akys ir be vilties. Gražus, nors ir liūdnas eiliukas. ):
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-22 11:46:54
...nuoširdus,kupinas ilgesigo liūdesio...raiškiai nutapytas nubėgusios vasaros vaizdas...