07:02. Julija pakilo nuo grindų. Dar prieš savaitę ji būtų visiems pasaulyje trimitavus, kad niekada to iš Tomo nesulauks. Tačiau šis rytas galiausiai sprogo įspūdingais jausmų fejerverkais, į poros gyvenimą neštais ištisas septynias dienas.
07:15. Ji apsisprendė – daugiau ten kojos nebekels.
08:12. Ir nesvarbu, kad vaikinas stūmė ją tik tada, kai rankų drebėjimas susipynė su kone isterišku jo klykavimu.
08:17. Ir nesvarbu, kad išsiaiškinti visų aplinkybių jiedu taip ir nespėjo.
08:59. Laiptinėj prasilenkė su mama. Vienos žvilgsnis ledinis. Kita palydėjo užlipančią laiptais. Ašaromis užtvinusiomis akimis...
11:30. Dienoraštį galima ir suklijuoti.
11:32. Tikrai. Ir Rita taip darė.
12:45. – Labas, saule, kaip gerai, kad atėjai. Blemba, taip dar tikrai nebuvo.
- Bet tu jį tebemyli, tiesa?
- O ką tai dabar keičia?
13:32. Visi žmonės sako, kad geriausiai nuo bėdų pabėgti sekasi stveriant už ilgų ausų Prasiblaškymą.
13:58. Tik moterims tai padeda dažniau.
14:13. Ypač tada, kai vaišinama kava kvepia taip skaniai. O rudos akys kitame stalo gale primena vasaros vakarais klausytas Ritos odisėjas...
16:12. Vyrai išties stebina.
16:33. Ir kartais net būna protingi.
16:47. Ar bent jau įdomūs.
17:01. Na, akys tai vistiek gražios.
20:56. Kodėlgi ne?
21:32. Gražus kambarys. Gražios akys. Gražu. Gražu?
22:03. Jam palengvėjo.
22:08. Jai...
22:23. Gerai, kad spėjau į paskutinį troleibusą.
22:28. Eiti geriau. Grynas oras geriau!
23:41. 862532678. – Tomuk...