*
Tavo Karūnoje -  galaktikų  ūkai
Erdvėj skaidriojoj begalinėj žiba--
Tu Amžinybė - mus pasitikai
Būties akimirką...Tą saulės sapno ribą

Drugeliai neša ant sparnų trapių,
Kregždutės skardis debesy paniręs--
Tau baltos upės teka iš akių--
Jos per žvaigždynus, mūsų sielas irias

...Bet nesupratom niekad, Kas esi,
Karaliau Amžinybės Paslapties--
Tik angelo žvaigždė danguj šviesi
Juodžiausią naktį prakalba - ilgies

Kažko, kažko iš žemiškos lemties,
Pakylančio su dieviškąja aureole--
Tos baltos upės - ašaros išties
Ir angelai į Žemės šaltį puolę-

Tavo Karūnoje - galaktikų ūkai...


**
Amžiną Šviesą iš Tavo Akių
Aš su dygliažolėms lauko geriu,
O kai pravirksta naktį dangus--
Rodos, Tos liūdinčios akys suduš--

Tu Amžinybė - Didi Paslaptis--
Aš tik pašokusi vėtroj vilnis--
Baltas drugelis geismo laukų
Į Tavąją Šviesą, Dieve, lekiu--

Amžiną Šviesą iš Tavo Akių...