Šis kūrinys nebus paskutinis, - tik ieškojau sumišusio nerimo tavo veide.
Paskutinė yra naktis, kuri, beje, rašo nešvarius eilėraščius
ir dvelkia madingomis gotikomis.

Vargšelė ištiško ant gundančio popieriaus lapo,
kai lipdžiau pirmąsias, peršviečiamas lyg neprinokę žuviukai, metaforas.
Be to, prieš porą mėnesių pareiškė, kad anas popierius
buvo per daug kietas, jo geriamas rašalas dvokė vystyklais
ir apskritai tąkart kambaryje vyravo nepoetiška atmosfera.

Įžeista (bet vis dar galinga) tamsioji
parodė savo plyšius,
atsiradusius po gėdingo išsitaškymo,
krūvai tokių pat šūdinų poetų.
Šie nuo mažens glaustydavosi
prie senyvų moteriškių, tad
pasmerkė jauną popierių banaliai vienatvei.

– Tai bent naktelė, – pagalvojau.

Už lango tyliai lekavo šuo,
kuriam nusispjaut ant dienų ir naktų, nors
ant pastarosios jis visgi mėgsta paloti, kai išgeria.

[dvitaškisžvaigždutė]

Girtam naktis gražesnė.