Vakar buvau Mėnulio dulkėtam pajūry.
Mano, kadais sudegę, raketos nunešė ten.
Pastačiau palapinę tamsiojoj pusėj
Ir...
Prisiminiau žemę.
Ne todėl, kad man joje buvo džiugu.
Bet, paprasčiausiai, prisiminiau, kad
Ji yra ten, anoj pusėj.
Anoj pusėj dangaus, žvaigždės
Krito į mano pamario smėlį
Ir negeso rusendamos.
Lyg švyturys, lyg bedugnė
Mojo savo įsivaizduojamom rankom.
O aš buvau tamsiojoj pilnaties pusėj.
Man buvo gera ir ramu.
Per daug gera ir ramu.
Grįžau į žemę.