Santrauka:
Pratęsiant mintį: kur kas asmeniškiau...
Kai pyktis praeis – tepriminsiu tau paukštį,
Pakilusį ten, į svaiginantį aukštį!
Nepaliesi,
Nejausi,
Nutolstant regėsi...
Nebėra:
nei kartu,
nei drauge,
nei dviese...
* * *
Lengvutis debesėlis plunksniniu trintuku ištrins paskutinį mostą mano sparnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-17 22:41:47
...raiškūs ir gilūs...visi turi savo filosofinį svorį...
Vartotojas (-a): ebola
Sukurta: 2007-08-17 15:09:22
glaustai ir gražiai išdėstytos mintys.
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-17 09:30:11
...paskutinis sakinys taip subtiliai ir gražiai nuskraidina į užsimiršimą...
Tikrai puikiai išreiškėte tą išsilaisvinimo viziją, o gal dar tik svajonę tolstančio laiko tėkmėje...
Patiko.
Tik "nei kartu, nei drauge.." argi ne tas pats?
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-08-17 09:12:18
Mielas Angele, pasakyk debesėliui, kad netrintų paskutinio mosto tavo nuostabių sparnų, nes tavo laisvė man labai graži ir šis kūrinėlis atgaivino mane savo svaiginančio aukščio valia, laisvame po lietaus ryte ir pykčio tikrai nėra manyje... Aš dėkoju Tau už Ją :) :) :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-17 08:45:31
Puikiai pakilęs paukštis –
Tikrai geras aukštis :)