lėtai it parašiutai krintantys
atgal į žemę
mano mažas miego brolis
kasnakt apsiveja kojomis ir
prisispaudžia prie raktikaulių

kiekvieną naktį sako
aš nupiešiu tau sodą
ant drobinės paklodės
nupiešiu ten muskato medį
ir kalną gal vėjo malūną

mes žaisim kalne sese
7 dienas
gal būsim laimingi
pūsim vėją į malūno sparnus

gal tik
sugėrę
dylantį nakties ritmą
rasim paklodes baltas