Lietus – į langą, stogą, į lapus
mažom rankytėm beria tykią dainą.
  Jis toks švelnus ir toks trapus
   per palšą naktį eina, eina:

Tik-tak... tik-tak...
Lyg mažų drugelių širdžių plakimas.
    Tik-tak... tik-tak...
   Net laikrodis prikimo...

Nurimki ir užmik – lauke lietus
lopšinę taško visą naktį.
Jis užliūliuos visus visus...
Gesinki šviesą – nereikia jai degti.

Lašeliai ir tamsa. Tamsa ir lašeliai...
   Užmerk akis. Girdi?.. Lyg Polonezas.
      Ištiesk rankas. Ant jų –
       Gyva rasa...

Gali svajoti, džiaugtis, pasiguosti.
Gali ir šiaip stovėti ir tylėti.
Jis išklausys tave. Paguos ir neišduos.
Lietus, lietus... Ir kaip jo nemylėti?..