*
Į šitokį lietų kalnai įsilieja,
Į šitokį lietų geismo aidai
Vienatinės vasaros prišaukia vėją--
Dangau, o dangau, mane suradai

Laukų liūdesy, kur žaibai susirangę
Ražienose miega su saulės žara,
Kur jūra įaugus į melsvą padangę
Ir smėlio kalneliai mūs pėdas gerią--

Aš liksiu čia amžiams prie vienišo šilo--
Sapnai mano graudžiai tave apdainuos--
Čia meilės rasa lig žvaigždynų pakilo
Pro debesis skausmo, pro šėlsmą audros...


**
Išsiverkė dangus, tik angelai
Baltieji verkti debesy vis nenustoja--
Į žemės širdį ašaros giliai
Įsmigo, guosdamos laukų artoją--

Jo pėdos noksta su javų banga,
Jo akys klaidžioja po blunkančią mėlynę--
O debesų laivai užsidega staiga
Ir vienas kitą juodas žaibas gina--

Į kur, į kur... bet argi tai svarbu,
Kai noksta viskas net virš debesų--
O mes dar vasaros sapnuos abu
Čia laimingiausi likom iš visų...


***
Kaip tokio laukiau aš lietaus, lietaus--
Tegu griaustiniai širdis mūs nuplaus
Balta liepsna... O degantis akmuo
Virš kraterio geismų, ruduo

Pražilęs vaikšto pievomis dangaus,
Tai mėnesienoje sidabro miega--
Ilgai lietus mūs sielvartą skalaus--
Ir mes išgersim užmiršimo sniegą--

Tik debesys liks ašarų pilni,
Tik vis balti krantai kažko raudos--
O žemė, žemė gintarėjančioj vilny
Tyliau vis vardą vasaros kartos...


****
Lietus, lietus ir ašaros gėlių
Plasnoja mėlynsparniu drugeliu--
Išlik tu mano vasaros sapnuos
Nors ant rasos saularyčio vienos--

Nors ant kraujažolės nuraudusios aušros,
Išbalusio takelio usnių vingy,
Kol įdienos... perkūnai įdienos--
Net jūros vilnys išlinguoti tingi

Mano svajonių laivą ilgesy--
Kalvelių nokstantys gaisrai aptemę--
O tu lyg medis debesų esi
Įkibęs gyslomis į iškankintą žemę...


*****
Dangus išlijo medžiais paslapties--
Ir nušuoliavo nerimas erdve--
Tokios pilnatvės ir jausmų griūties
Nelaukiau aš... sugrįžus į tave--

Kas mus pasotins po tokios liūties,
Kai vėl ištroškę geisime viens kito,
Takus kai plėšys viesulai lemties--
Juk aš ilgėsiuos marių keisto ryto--

Kai plaukė meilės salos dangumi,
O įkvėpime, angelai sudužo--
Žemai štai žemė nokstanti rami--
Aš vėl ištroškus keisto žaibo lūžio...