.
.
Palei prekes ant lentynų
Einu tyliai virkaudama:
Juk su savo sielos tuštumu
Man čia niekas neįperkama.

Dangus nepraleidžiantis vandens,
Meilė su garantija amžiams,
Pavasaris-akcija- daugiau pienių,
Radaras: čia gali rasti Žmonių.

Tuomet įsidarbinau pas Dievą.
Metus dirbsiu laimingą.
Į šypseną vis natūralesnę
Skaptuosiu veido medieną.

Po metų malda randu Jį
Ir turtais reikalauju apversti.
Pastebiu, kad pats turi veidą
Amžiais į ramybę skaptuotą.

Sako: pajausk savyje turtą.
Atėjusiu suvokimu savo veidą
Gyvai šypsenai išlaisvinu
Ir juokiuos iš to, kiek dabar jau turiu.