Dėkoju už valandas dienų pilkumoj,
Už vėtrą širdy ir už švelnią gaivinančią dainą.
Dėkoju už tai, kad buvai ir esi,
Ir už skaidrią pavasario gaidą.
Pasauly gyvenam tokiam kaip visi
Gal kartais užmirštam kas esam,
Bet tai vien tik mūsų dienų skambesys:
Neramūs, jauni, išsiblaškę...
Sakykit ką norit, mes paukščiais pavirtę
Skrajosim tenai, kur nebus baisu kilt.
Pasauliui sušukę – gyvenam ir einam
Išeisim i naktį žvaigždžių pasitikt.
Dėkoti norėčiau už daug ką tau tyliai,
Bet tarsiu vienintelį ačiū -
Dėkoju širdingai už naktis be miego,
Kurias naujoms eilutėms nejučia paskyriau.
Heart
2007-08-10 18:54:23
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Heart
Sukurta: 2007-08-10 22:57:57
Labai dėkoju,suprantu kad gludinti dar reikėtu, todėl pasiūlymus mielai priimsiu, jei tik beskaitant kamnors gims mintelė kaip kažką gražiau pasakyti ;)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2007-08-10 21:59:07
Toks vėjo gūsiu plevenantis, gaivinantis. Gal tik, mano galva, kai kurias eilutes reiktų dar truputį pagludinti
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-10 21:09:39
Labai nuoširdžiai, aiškiai, šiltai ir paprastai... paskutinis posmas pats jautriausias, tik kažkaip ritmiškai nesuskambėjo. Tačiau ir pati įsitikinau, kad kuomet kalba širdelė - ritmai, metrai, kirčiai kažkur dingsta... gražu, nors ir asmeniška :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-10 19:42:50
Labai asmeniškas.
Geriau dienoraščiui tokius palikti.
Nors visi tave supras, jei nepaliksi - išgyvenom(-am) tai vis dar.