pažvelk į šelmenį
nepamatysi žvaigždės
ten plaukia mirusių lyrikų sielos
aukštaičiai Paulius Širvys
Vienažindys ir Miškinis
jos švelniai užkliūva už lėkių
kurias išdrožė čiabuvis Gintaras
kluonas seniau buvo dengtas šiaudais
lyg valstietis su skrybėle
šlaitai tarsi sermėgos skvernai nuleisti
apdengdavo žebenkščių lizdus
akėčias drapaką ir porinį plūgą
stogo samana švelniai žalia
tikras smaragdas
vasarą čia veši belandos
jose supdavo žvirbliai vaikus
triukšmingus žvirblaičius
kluonas atviras durimis į pietus
įlėkdavo vėjai ir pūsdavo
raudonus dobilo plaukus
mums reikia būt atviriems
bent iš žiemių pusės
ak: ten buvo senoji peludė
šilta ir meili lyg Pagulbio našlė
vaikystėj spaliuos
buvai ten pametęs peiliuką
ten užeidavo kartais Juza
iš Baltušio sakmės
paieškoti vištos slapukės sudėto
kalkių baltumo kiaušinio
tu pareidavai linksmas iš krūmų
kurie prie pirties
pasiilgęs klojimo vėsos
norėdavos verkt nuo šieno kvepėjimo
kartais užeidavo lietūs
plūsdavo  juodi debesys
žaibas mojavo danguj
savo ranka auksine
lyg iš seno olandų paveikslo
gera tada užsnūst klojime
tu stovėdavai gryčioj prie lango
ir prašydavai
motin paduok man maldaknygę
noriu melstis už kluoną
ir aukštus medžius
už aukštaičių dainių vėles
paduok man dulkėtą
kantičką nuo spintos
tau vis tas klojimas galvoj
nors jis neturi langų tiktai dvasią
žvirblių čirškėjimą saulėlydy
atrodo stogą nukels
kluonas pilnas raudonos šviesos
sopulingos širdies ir poezijos
ardamas laukuose
ar dainuodamas dainą
jį regėjai lyg žvaigždę
mojaus vakarą dar meni
grįžo iš laukų Stapukiokas
miežius pasėjęs kalvoj
pro sienojus spraudėsi mėnuo
užėjo į kluoną jisai
norėjo tau pasakyt
gerą kasdienišką žodį
Kazimierai ką myli labiau
kluoną ar žmoną
pamatei per padą nubėga
žebenkštis su savo vaikais
vienas užkliuvo apvirto aukštielninkas
paėmei jį užantin lyg šventas Pranciškus
buvo pačios Šeštinės
sutemo žalsvai
plaukė bespalvis mėnulis
gryčią pirkai bet ilgėjaisi kluono
žemę po kluonu gavai
reikėtų paveldėt ir dangų
virš klojimo virš aukštaitijos
su Paulium Širviu
jo ilgesiu ir giesmėm
su Broniaus Radzevičiaus
Debesija ir priešaušrio vieškeliais
pažiūrėk į kluono duris
nuo Juknėnų pėsčias ateina
Antanas Miškinis
į poezijos atlaidus
Pagulby