*
Esi Tu mums mįslinga Begalybė
Ir Paslapties Šventosios Visata--
Auksiniai Tavo sosto poliai Amžinybe žiba
Didingai akinančia ir šventa--

Gyvenimo laivelį trapų, mažą
Paleidai plaukti gaublio vandeny
Per geismo upių degantį miražą--
Jame Šviesa skaistybės gyveni--

Kaip Amžinas Pavasaris, Prisikėlimas--
Mūs mažame danguj - tik degantys sparnai,
Tik baltas bokštas, vėtroj sunerimęs,
Gelsva rudens pjūtis ir kraugeriai  varnai

Vyniojasi ant žalio skrydžio žiedo
Ir ant apsvilusių dangaus melsvų akių--
Balčiausioj burėj pelenai nusėdo--
Su ryto paukščiais ugnyje verkiu...