Pabaigos nuojauta

Tau prijaučia košmaras, tu prijaučiant į upę į upę
Tavo sakalas braido po riešus į delnus ugnis
Tu pamiršęs kaip genamos dienos tik laikas plaštakės
Šįryt leis apsirikti - kitaip mirtina sueitis.

Krenta laužomos lėlės ir laužas į skiedrą į skiedrą
Peleninės nuo šiandien pamirš kaip rūkyti laikus
Kaip sumainomos dienos į parą ir valandų skaičius
Susimaišo nes serga rodyklių maru

Sako būna ilgų praeities anekdotų, sako upės
Subėga atgal į metus, sako rytas išeina tolyn į stebuklą
Ir sugrįžta nes stimpa už klaidą genys, nes
Nedidelis rūkas paslėpęs didžiulį pabūklą.
Riva

2007-08-05 13:48:35

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2007-08-05 15:59:08

Mano akims truputį daugoka žodžių įmantrumo. Bet mintis šokinėja gražiai,

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-08-05 15:40:12

Vidurinis posmas - super. Įdomi laiko nuojauta. Rodyklių maras - hmmmm... :)

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-05 14:22:02

Čia ne talentas, vaja, čia citata "Pabaigos nuojauta"; taip supratau ir pajutau. Tada talentas pas jus. Aš tai nežinau, kas jis toks. Tikriausiai dar nesuvokiu.

Vartotojas (-a): Riva

Sukurta: 2007-08-05 14:16:06

vaje.
koks pas jus talentas.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-08-05 14:09:13

Kiparisais nužaliavo anakonda
liko brydė akmeninėj žolėje
prie sudužusių ornamentų ant odos
parašyta informacija laike
neišliko - tik spėlionės dausuose...
:)