Santrauka:
nemiegok – išgirsi...
Tu vasaros naktį nemiegok,
ir išgirsi –
tampo žiogas smuikelį per naktis.
Sužiba žvaigždė vakarė,
sumirga jų paslaptis.
Paklausyk ir išgirsi –
šešėliai glosto laukų ramunes.
Tyliai tyliai nurieda per smėlį
akmenėliai upelio dugne.
Paklausyk ir išgirsi –
bitutė jau miega geltonam kory.
Tyliai ilsis pavargusi žemė
stebuklingos nakties vidury...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-08-03 00:02:20
Įsiklausiau ir... išgirdau :)
Labai patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-02 20:55:56
toks ėjimas iš vasaros į rudenį.
Gaivus ir lengvas eilėraštis.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-08-02 20:50:05
Reikia ne tik ausyčių tam, kad girdėti tokius pasakiškai paprastus garsiukus. Gražu ir patiko :)
Anonimas
Sukurta: 2007-08-02 20:48:33
Bijau garsiai šmaikštaut, kad nepažadint...ramybės.
Vartotojas (-a): kamanelle
Sukurta: 2007-08-02 15:35:21
labai grazus eilerastis :)
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-02 14:08:40
Man vidurinis posmelis labiausiai išbaigtas pasirodė:)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-08-02 13:16:55
...žavus ramybės akimirksnis...