Santrauka:
apie ją-įpusėjusią vasarėlę...
Visiems sumigus
tyloje ant slenksčio klausaus,
kaip auga žolė.
----------------------------------
Uždegiau varputį,
o paskui užmušiau ugnį.
---------------------------------
Vasaros prieblanda.
Prieš akis kamuoliuku
supasi uodai.
----------------------------------
Vasaros naktį šiene užmigau.
Voras apraizgė galvą.
---------------------------------
Kriaušė sunkėja
galu į žemę –
krenta lyg lašas medaus.
---------------------------------
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-08-02 06:26:29
Maloniai skaitėsi visi. Gražūs, subtilūs pajautimai, pastebėjimai... Jaučiasi vasaros ramybė ir šiluma.
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2007-08-01 17:49:14
Slyvos mėlynos,
lapai žali.
Kokios nuostabios tavo akys.
Anonimas
Sukurta: 2007-08-01 14:34:27
Herbera, jūsų absoliuti klausa. Girdėti kaip iš po slenksčio auga žolė - dalykas liuks, o dar tas raizgantis mintis voriuks...
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-08-01 11:37:15
Jauku... rami vasaros nuotaika. Paskutiniajam jau lyg ir rudens laukimas bręsta:)
Tik su ta ugnim aštrokai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-08-01 11:29:01
Pirmas ir penktas įstabiausi:)