Kai tas tylėjimas

Santrauka:
2007 - 07 - 28
Tyloj ištirpsta lūpos, žodžiai tariami blakstienomis,
Akių žydėjime tik horizontai tavo artimi,
Sekundės ilgume prabėga metai, mėnesiai ir dienos
Kai tu mane gyvenimu lyg takeliu neši...

Aš gesinu žvaigždes, tavim lyg žiburiu degu,
Mėnulis, vakarus surinkęs, skęsta vandeny,
Sustoju prie gražiausio šios planetos žiedo,
Nusiskinu ir netelpu savy...
Sniegas

2007-07-31 17:13:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Heart

Sukurta: 2007-07-31 22:23:00

"nusiskinu ir netelpu savy". Grazu.. jausminga. tai kas miela mano sirdelei;)

Anonimas

Sukurta: 2007-07-31 21:46:28

forsiškas pavadinimas :) prajuokina,
nors galima ir įprasminti kitaip,
bet pirmas įspūdis prajuokino :)
eiliukas sunkus, emociškas,
bet kiek per mažai įtaigos..

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2007-07-31 21:27:48

Puikus darbas, tikras jausmas, vykusi išraiška.

Vartotojas (-a): kvinta

Sukurta: 2007-07-31 18:36:54

nieko čia netvarkyčiau, tik mintis vis egoistiška prasisverba; pavyzdžiui:
citata: "Aš gesinu žvaigždes, tavim lyg žiburiu degu," ----- lyg tais žvaigždės nenorėtų žiburiuoti, degti; bet toksai jau tas žogus sutvėrimas, gerai, kad Saulė netelpa jo delne, o jei pasiektų le le le tai ją gesintų savame delne, verstų į pinigus, kaip viską ką pasiekę, tik "babkės, babkė...")
atmetant ir nestringant už to egoistiškumo atspalvio, tai labai gražu. pirmas posmelis tikrai gražus sugretinimais, jie dera organiški, tokie.

Anonimas

Sukurta: 2007-07-31 17:20:58

Pavadinimas man per sunkus :)
Stipri emocija, bet kiek patvarkyti reikėtų.
Siūlyčiau trumpinti eilutes: kiekvienoje tiek daug informacijos, kaip eilėraščiui - kiek per sunku.
Be to, 'sekundės ilgume' kiek nelogiškai skamba :)