- mamyte ar greit eisim namo?

jie būna liūdni tik tada
kai įžengiam pro vartelius
su saujom gėlių ir susirūpinimu
jauno neišmanėlio graverio
adata paliktu veiduose

šeimininkai žvelgia į dangų
ir niekada į savo svečius
net nebando mandagiai pasiteirauti
ar ten oras toks pats kaip ir čia
juk žino – sugrįšim

ir grįžtam –
tai mūsų tolimi tolimi namai tolimojoj

- mamyte tu juk čia nepasiliksi? juk nemirsi?