*
Pūga raudojo žvaigždėje baltoj--
Ilgai, ilgai dangus kantrus tylėjo,
Tik bokštai liūdesio, pravirkę graudžiai tuoj,
Prišaukti negalėjo balto vėjo--

Žiedai ištirpo...ilgesio gėlė,
Pavirtus fakelu, skausmingai šaukė rytą--
Tekėjo skausmo upė lyg vėlė,
Iš rojaus dangiškojo išvaryta--

Klasta pražydo krantas ir stogai--
Visuos languos anei gyvybės lašo--
Tik tu, Poezija, mane iš ten lankai,
Bet jie, bet jie širdies vien mano prašo,

Kad perplėšti galėtų, trypti ją
Ir mažą mano vieversėlį sudraskyti--
O sapno sodai, o mana svaja,
Gyvenimą pražydinę mažytį...


**
Įšąlo bokštai į debesį,
Sustingo šešėliai išbalę--
O mano miestas vis stebisi,
Kad aš tikuos savo dalią

Surasti tarp vilkšunių dvaro
Ir karavanų plėšrūnų--
Nišos kažką negero
Šnabždas su popieriaus liūnu--

Upė čaižioms skeveldromis
Byra į vakaro saują--
Svajonių nendrelė mis
Sau upės krantine keliauja...

Bokštai debesį drasko,
Dangus ugnį pragaro šaukia--
Dega fakelas vaško,
Nušviesdamas melo palaukę...