Pasiilgau gero eilėraščio,
Kuris skatintų jausti ir kurti...

Nekenčiu aš verkšlenimų
Ir prakeiksmų ne tuo adresu.

Pasiilgau gerųjų  minčių,
Kurias slepi nuo manęs.

Kodėl bandai mano kantrybę
Jausmais, pamirštais su kitu.

Pasiilgau rytinės dainos,
Kuria dieną pradėčiau iš naujo.

Nejau nežinai, ką jaučiu,
Skaitydamas Tavo kūrinius.

Na kodėl pamiršai, kad atsakai
Už tai, ko iš Tavęs vis dar tikis...

Už rytmetį žavų ir saulę, kurią matom kitaip,
Už jausmus ir fantazijų šėlsmą,
Už žmogų ir gėlę laukuose...
Už tavo kūrinį skaitančio nuotaiką.
______________________

O gal tiesiog pasiilgau tavęs.
Tada prašau man atleisti...