kai lyja
jas apleidžia pudra

lyg veidu į indelį
lyg veidas snaustų
mažam lagaminėlyje
kuriame niekada netrūksta
odekolono

tada siaurėja lietpalčiai
o troleibusų stoteles
galima palaikyti nykštuku
nameliu
prie kurio balos mažyčiai dūmtraukiai
kurie niekada neveža
aukso
tik rūką
ir lėtą stebėjimą
kaip drėgmė nelyginant
gangrena užplūsta
dervas
kaip cigaretei amputuojamas
filtras
kaip merginai pašalinamas
vyras
kaip vyrui ištraukiama mergina

- ją išmesti ar jūs norite pasilikti
kaip atminimą savo pieninę meilę


ji miega
tykiai ant tavo odos
vis laukia kol galės įdubti