*
O mieste mano, vis menu
Aš tave jauną, gražų, šiltą --
Svaja aušrojančių dienų
Žvaigždėtą tiesia rožių tiltą

Virš meilės alpstančių širdžių,
Virš bokštų, plaukiančių pro juoką
Baltų šešėlių... Vėl girdžiu --
Upelio vingy ieva suokia

Apie pavasario aušras,
Ištirpusias ant sienų mūrų,
Apie langų akis melsvas
Ir gimto slenksčio aidą sūrų --

Sapnai nulėkdavo takais,
Kur skausmo vėjai neužplūsta --
O geismo angelu lankeis,
Pavasaris kai suko gūžtą

Purienų vėjuos pamary,
Auksinių fleitų labirinte --
Dabar tu liūdesį geri,
Ir akmeninės žvaigždės krinta...


**
O akmeniniai spinduliai
Skaudžiau nei ledas širdį veria
Dangaus, išblukusio giliai --
Man sekė pasaką negerą

Vos neištirpę bokštai, vos --
Saulėkaitos alsoj numirę,
Ir senos grotos... Prarymos
Čia delčios, įkirstos į girią

Laukėjančiųjų akmenų
Su gatvių raudančiais kirtimais --
Ir rytas, kvepiantis švinu --
O mieste, šventas atminimais,

Nuauksintais iki gelmės,
Klajojančios po sodo vėlę --
Balti šešėliai jo kalbės
Lyg paukščiai, skrydin pasikėlę...