*
Saulėlydžio paukščiai atskrido,
Berželi mano rudens--
Ant vėjo geltonojo šydo
Dygiosios šalnos ridens

Mirštančią bangą ir jūra
Kvatosis į žvaigždę gelmės--
Sapno šešėlai sužiūrę
Tavo širdin nualmės

Pro baltojo kalno miražą,
Per vėstančius skausmo takus,
Per vieversio aukurą mažą--
Ir angelas žvaigždę užpūs,

Saulėlydžio paukščiai atskrido,
Berželi mano rudens...


**
Svaiginančiai lengva pakilti
Poezijos drugeliu
Į žaibo sudegintą viltį,
Kur piene žydėti galiu--

Prie baltojo beržo kamieno
Virš usnių šilko, dagių
Geltonojo liūdesio pieno
Prigėrusi saulė...Akių

Jos sidabrą skandina
Saulėlydžio paukščių sparnai--
Ruduo pilsto taurųjį vyną,
Bylojantį amžinai--

Ne mirštantys lapai juk šlama,
O juokias nauji pumpurai,
Kad krenta į rudenio žemę
Liepsnojančio sapno kerai--

Svaiginančiai lengva pakilti
Poezijos drugeliu...