Nesvarbu, kiek ir ką tu žinai,
Svarbiau, kiek kitą suprasti galėsi,
Gal tu keikies – atrodai ne kaip,
Išsaugt kitiems žmoniškumą turėsi...

Kai norėsi tikėt, pabandyki įtikinti,
Kad tikėjimas leido mokinti kitus.
Kai norėsi nekęsti – išmokyk mylėti –
tai skirtingi jausmai, bet stiprūs vienodai...

Kai paimsi per daug, tegu pasirodo,
Kad viskuo daliniesi kaip su broliu,
Kai apiplėštas būsi, tegu pagalvoja,
Kad atidavė viską, ką dar turėjo...

Gal tu viską prakeiksi, pamirši mane
Ir pirmąkart vėl tai atrasi  iš naujo.
Paliki man įspūdį gerą – prašau –
Juk, kai mokau tave, laikau savo mokytoju...