Santrauka:
Eilėraštis to paties pavadinimo M.K.Čiurlionio paveikslui.
*
Tu pravirkai tylia gėlių rauda,
O angele bedugnių mano amžinų--
Sparnai nusvilę ir ranka
Palaimintoji tavo lyg sunkiu švinu
Apmūryta, pavargus, nebyli
Į skausmo uolą įsilydė--
Bet patikėk, kad lėkti vėl gali
Ir kilk į skrydį, kur geismų mūs brydė--
Vėl pražydės ta rojaus obelis,
Kuriai dangus padovanojo meilės vaisių--
Erškėtrožėms rausvoms takus nulis--
Ir aš kaip deivė jais balta pareisiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Pranis
Sukurta: 2007-07-21 19:42:00
Tu nepakartojama.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-07-21 10:47:37
"Tu pravirkai tylia gėlių rauda,
O angele bedugnių mano amžinų--"
Šitaip nesugalvosi, šitaip tik jausti gali. Puiku, priglausiu, kad galėčiau vis paskaityti. Ačiū.
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-07-21 01:14:47
Sunku man skristi nulietam iš švino,
Sumūrytam, per tavo amžių iš uolų...
Bet gal už mane, tau - pačiai sunkiau tikėti,
Tada aš atskrendu - su tavo surištais sparnais...