Atleisk man už vakarą šaltą
Už tylą, už baimės naktis.
Nenoriu, kad tu vis kentėtum,
Todėl negaliu pasilikt...

Kai saulė numirusi leisis,
Aš eisiu viena takeliu:
Į nežinią, tuštumą, kančią -
Kol meilė išdegins akis...

Nuvytusios gėlės prie tako,
Paklydusi paukštė nakty,
Pravirkęs šešėlis už lango -
Vienintelė mano viltis...

Kai žvelgsi į mėlyną jūrą -
Tu žvelgsi į mano akis...
Nenoriu, kad tu vis kentėtum,
Todėl negaliu pasilikt...