Santrauka:
Visiems, kam brangi jūra
Gimiau prie jūros ir užaugau
Undinė Baltijos bangų.
Ant karšto smėlio naktį snaudžiau,
Žaidžiau ant vėjo milžinų.
Man ošė pušys, biro smėlis
Bauginančiai ramia gaida,
Aidėjo auštantis padangės mėlis
Žuvėdrų klykiančia daina.
Gimiau prie jūros ir užaugau
Ir jūroje žadu numirt,
Širdy šią pasaką dar saugau,
Jos neįmanoma užmiršt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-07-19 20:43:48
Labai nuspėjamas.
Vis kyla klausimas: o kas iš to?
Neradau jokios poetinės minties, tik stilizuotą pasakojimą :)
Vartotojas (-a): Baltas lapas
Sukurta: 2007-07-19 19:54:17
Ištraukčiau į krantą, kaip gintarą,
išmeta isišėlusios bangos -
Gyventi krante, tarp žmonių -
tarp taip panašių į Tave...
Bet ar tai gyvenimas, brangi undine,
Be jausmo, kai Tave užlieja sūri banga
kai stovint nesiūbuoja pagrindas...
kai kelias į ateitį pats klojas po kojom...