Obelys...
Krenta žiedai...
Žolės paklotėje švyti
Obelys...
Mūsų plaukai
Pilni prasmių daugialypių

Vėjas...
Šiltas vaikai
Pina pavasariui vardą
Vėjas...
Beržų žirginiais
Lyg auskariukais žaidžia

Ten kažkur...
Mūsų draugai
Tarsi už sienos paliko
Čia...
Tik tyla nusileis
Ant samanoto kalniuko

Akys...
Miškų ežerai
Ąžuolo pasakos svaigios
Baigėsi?
Noksta sparnai,
Kels jie į vasaros dangų...

Rankos...
Lyg du milžinai
Tarpu kalvų suguldyti.
Tu esi...
Mano namai.
Aš – šių namų dalelytė.