– ko pageidausite, gal jums meniu?

– norėčiau užsakyti nuotaiką:
prisilietimą
šalto stiklo
prie vyzdžių,
prašau rudens lietaus prisiminimą,
man ant smilkinių -
kada už lango lietūs pliaupia - taip vizualiai,
man šalto stiklo porciją su tekančiu lietum, bet be ledų, prašau.


– na mes už orą neatsakom –
tokių patiekalų neturim
ir aplamai
prašau rimčiau
aš pasiruošęs – jus girdžiu,
užrašinėju,
įdėmiai klausau,
o vis gi, gal norėtumėte paskaityt meniu?

– ne nenorėčiau; jau skaičiau;
rimčiau prašau man duonos keletą riekelių,
iš Bubnio „Nesėtų rugių žydėjimo“ prašau,
na pamenat iš to lietuviško romano –
linkiu jums gero kelio į virtuvę, ačiū – ir prašau greičiau.

– pas mus tokios nėra; ir taip, aš jūsų įdėmiai klausau?..

– tada prašau magnolijų žiedų
Balandžio spindesį,
kur dovanoja žiedlapių baltumą
plikam plikam ir akmenuotam,
pavasario pradžios pilkumui
tikiuosi turite?

– mes turim telefoną – galime paskambint 03. gal atvažiuos
ir išrašys kelialapį į Vilniaus, Vasaros penki(s);

– gerai, gerai nevarginsiu jau jūsų – pavargau,
tada rašykite:
man stiklą šalto Baltijos šviesaus,
stikliniam bokale
tik su `r a n k e n ė l e  
įmeskit būtinai į jį dar dešimt ledo gabalėlių,
tačiau prieš tai, pirmiau išveskit druską iš to skystimėlio –
juk gintarinė Baltija sūri,
o aš be druskos mėgstu,
nors ir augus pajūryj,
ir užkandai nepjaustytų citrinų kilogramą,
dar peilį būtinai atneškit – išgaląstą – aštrų – gerą.

– citrinos čia tik pjaustytos
ir griežinėliais,
na, o jei kilogramas ten ir bus,
tada kitiems žmonėms neliks – su tekila tikrai pritrūks.
galiu tik dvi, na „maksimum“,  gal tris – užteks?

– o gaila jei tik tris, į parduotuvę neisiu,
tada užteks ir mineralinio vandens. Rašykite:
natūralaus - be vaisių,
gazuoto t. y. su burbuliukais –
tokiais, kaip lietums lyjant
lyjant
lyjant atsiranda balose –
„bonaQa“ arba „rasa“ –  
gal tris, nors gal geriau ir keturis buteliukus –
natūralaus, gazuoto t. y. su burbuliukais.
                                                          + patarimas:
pavadinkite kaboką savo „Baloje“,
tada atrodysit, kad viską turit,
kaip tos mergynos o lia lia...


- - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

mes žaidžiame, ir darome gyvenimą spalvingesniu,
mes skundžiamės – jis pilkas – rutina ir rutina,
bet kaip bebūtų – yra tik viena spalva
kuri neatsibosta, nepilkėja, džiugina yra miela – ji šlamanti ir dar „žalia“...