*
O tirpstantys kalnai, o vėliavos širdies,
Einu per dykumą kraujuojančiuos miražuos--
Ir danguje baltam ant properšų kertės
Dvi geismo akys rudeniškai dažos--

Toj vasaroj manęs nesuradai--
Tolybėje dangaus krantai paniurę--
Kraujosruvose plaukiantys ledai
Klastingai plėšo baltą sapno burę...

Ir vėjo, vėjo smuikas debesy
Rausvųjų žiedlapių viena styga mėgina
Man padainuot, kad ne ruduo esi--
Tik visos upės ašaroms patvinę--

O tirpstantys kalnai, o vėliavos širdies...


**
Aš jau kita – iš skausmo prisikėlus,
Aš jau kita – iš liūdesio krantų--
Išdegus žemė...braido medžių sielos--
Pro baltą debesį į mano širdį tu

Žvelgi lyg angelas, o vėliavos sustingo,
Iškeltos džiaugsmui, meilei lig vienos--
Sutikt viliuosi už kiekvieno vingio
Nors aidą tavo rudenio dienos--

Bet tik žarijos paskandina taką,
Tik plazda pelenuos nakties sparnai--
Žalieji toliai vėliavose plaka,
...O virš javų prinokusių varnai--

Aš jau kita, iš skausmo prisikėlus...


***
Aš vėliavas iškėliau virš lango savo mažo--
Tesveikina miražą debesų...
Nors žemė žiedlapių krauju takus vis dažo
Ir džiaugsmui skrist virš jos labai baisu--

Ten už baltųjų tolių okeanų okeanas
Žemų klastingų temstančiųjų ūkanų--
Jose dūdelės karklo ieško nelaimingas Panas,
O žemės skausme, aš su juo einu

...Paliesti savo slenkstį, gimtąją palaukę--
Mes klydinėjame su vėjo pelenais--
O debesų kalnai baltoms bedugnėms kaukia
Su nužydėjusioms aguonoms ir linais--

Aš vėliavas iškėliau virš lango savo mažo...


***
Balti sapnai, užkloti dangumi,
Žalia pašvaistė pralėkė miškais--
Tu vėliavomis skausmo ateini
Pro žiedlapių rausvas marias... laikais

Tarp nebūties sekundžių praeity,
Ant rožės žiedo, virpančio prieš šalną--
Vienatine, Tu visada arti,
...O taip toli, kai gaisro upės alma--

Varnai klastinga vinimi
Subado tik vienatvės žaizdą – širdį--
Bekraštė kraujo jūra nerami,
Ir Tavo skundą Begalybė girdi--

Balti sapnai, užkloti dangumi...