Pabusi vieną rytą
Sušaldytas veidrodžių tuščių,
Bet Tavo pirštai neužčiuops net to,
Ką neseniai laikei už tikra.

Raudoną atspalvį įgaus
Mažyčiai žodžiai, išgirsti kadaise,
Bet mano formos neįgaus,
Žudys, ką dar turėjai šilto.

Nupilkusios pagalvės
Ir senos kavos dėmės
Norės primint ir suabejos,
Piktai pagąsdintos likimo.

Pabusi vieną rytą
Dažytas ilgesių spalvom,
Gulėsi vienas, kai už durų lauks
Neišpakuotos dovanos likimo
(Tikėjimas, meilė, švelnumas).